2012 Palaimintojo JURGIO MATULAIIO metai. Kun. Joseph Roesch MIC konferencija ir homilija Marijampolje (2012 01 27)
2012 m. sausio 27 d., Palaimintojo Jurgio Matulaiio gimimo dangui diena Marijampol
Kun. Joseph Roesch MIC, marijon vienuolijos vicegenerolas
KONFERENCIJA
Mieli broliai ir seserys Kristuje, esu palaimintas, galdamas iandien ia su jumis bti. Esu suavtas, kad gim ir gyvena Palaimintojo Jurgio Matulaiio draugija. Tikiu, kad Palaimintasis Jurgis vis dar gali labai daug k pasakyti i dien pasauliui. Jis gyveno ne taip jau seniai. Abu mano tvai buvo gim jo gyvenimo laikotarpiu. Tikiu, kad jis supranta ms pasaul ir tai, k mes patiriame ir trokta mums padti.
Šiek tiek vliau, Šventosiose Miiose, drauge su jumis apmstysiu Lietuvos Krikto ir Palaimintojo Jurgio paskelbimo palaimintuoju 25 – j metini prasm. Šioje konferencijoje truput pradsiu gvildenti ias temas ir pavelgsiu kelet pavyzdi i Palaimintojo Jurgio gyvenimo.
Šiandien ia susirinkome visi – kunigai, vienuoliai ir pasaulieiai. Negaliu to tvirtinti, bet prileidiu, kad vienas dalykas, kuris mums visiems ir kiekvienam yra bendras – tai Kriktas. Man rodos, kad Palaimintojo Jono Pauliaus apmstymai, kuriuos jis pateik Pal. Jurgio Matulaiio mii homilijoje prie 25 metus yra nuostabs ir verti bti i naujo perskaityti. Vatikano tinklapyje tekst radau tik ital kalba, bet esu tikras, kad js galsite j gauti lietuvi kalba. Jei jums pasisekt j surasti, labai rekomenduoju skirti laiko ir vl perskaityti ir apmstyti t homilij iais metais.
A esu amerikietis, todl neinau js alies istorijos taip, kaip j inote js. Kokia buvo Lietuvos Didiosios Kunigaiktysts krikto svarba 1387? K Dievas norjo pasiekti tuo vykiu? Kas ir kaip pasikeit dl io vieno momento istorijoje? Palaimintasis Jonas Paulius II atsakym surado v. Pauliaus laike Romieiams, kur apatalas rao: “Argi neinote, jog mes visi, pakriktytieji Kristuje Jzuje, esame pakriktyti jo mirtyje? Taigi kriktu mes esame kartu su juo palaidoti mirtyje, kad kaip Jzus buvo prikeltas i numirusi Tvo lovinga galia, taip ir mes pradtume gyventi atnaujint gyvenim. (Rom 6, 3-4). Krikioni Didiojoje kunigaiktystje buvo ir prie 1387-uosius. Buvo net ir krikioni valstybs vadov. Taiau mons, ypa valstieiai, daugiausia buvo pagonys. Jzus gyveno Galiljoje, kuri buvo pagonika teritorija. Šv. Matas cituoja prana Izaij kalbdamas apie Galilj: “Pagoni Galilja! Tamsybje tnanti tauta ivydo skaisi vies, gyvenantiems ksmingoje mirties alyje utekjo viesyb”.
Mano broliai ir seserys, Didioji kunigaiktyst prie 625-eris metus mate utekant didi vies, nes Jzui buvo oficialiai leista ateiti i em ir j keisti. Kristaus kania, mirtis ir prisiklimas nuo to momento galjo neti prasm moni, gyvenani iose vietose, gyvenimus, nes nuo tada Krikioni jau buvo daug daugiau. Lietuvos Kriktas reikia, kad Kristaus prisiklimo galia nuo to momento ia galjo laisvai ir stipriai veikti. Apie tai kalba v. Apatalas Paulius laike Filipieiams: Jis visa laik slavomis, palyginus su didiuoju Kristaus painimo griu. Jo vienintelis trokimas buvo laimti Krist ir bti Jame, Juo remtis. Jis stengsi bti teisingame ir ventame santykyje su Dievu per tikjim Jzumi Kristumi. Jis tetroko tik “painti j, jo prisiklimo galyb ir bendravim jo kentjimuose, noriu panaiai kaip jis numirti, kad pasiekiau ir prisiklim i numirusi” (Fil 3, 10)
Šv. Paulius suprato, kad ms gyvenimai turs prasm tik tuomet, jei seksime pavyzdiu, kur Kristus mums paliko Velykiniame slpinyje. Kania yra neivengiama gyvenimo dalis. Bet aukodami savo kani ir net savo mirt, galime atrasto jose iganani vert. Aukodami Dievui savo gyvenimus, kuriuos gavome i Dievo kaip dovan, mes duodame Dievui leidim visk mums duoti. Nes tuomet Jis gali mus prikelti ir apdovanoti aminojo gyvenimo su Juo dovana.
Taigi, mano broliai ir seserys, pirmasis dalykas, kur galime daryti per iuos Pal. Jurgio Matulaiio metus, yra apmstyti savo Krikto prasm. Truput pasigilinkite. Paskaitykite apie Krikt Katalik Banyios Katekizme ar kur nors kitur. siirkite, k i ties reikia js Kriktas ir pamatykite, kaip jis mus kvieia gyventi. Per Krikt esame pavsti Dievui. Kai kurie i ms pagilino Krikto pasiventim per Vienuolinius adus, taiau visi pakriktytieji yra paskirti darbuotis Dievo tarnystje. Per Krikt esame ilaisvinti i gimtosios nuodms, mums suteikta paveniamoji malon, tampame Dievo vaikais ir Banyios nariais. engiame nauj santyk su Dievu Tvu, Snumi ir Šventja Dvasia.
Palaimintasis Jurgis turjo didiul meil Kristui ir Banyiai. Tai kis, kur jis paliko ms bendruomenei, Marijonams. Jis myljo Banyi ir troko jai tarnauti visais manomais bdais. Galime sakyti, kad tam tikru bdu jis atidav gyvyb u Banyi. Nors jis buvo ligotas mogus, jis praleido gyvenim mokydamas seminaristus ir formuodamas kunigus, kurdamas organizacijas padti darbininkams ir j eimoms, paddamas kunigams ir vienuoliams augti dvasiniame gyvenime per rekolekcijas ir konferencijas, atnaujindamas ir kurdamas naujas vienuolijas, raydamas konstitucijas daugybei vienuolini bendruomeni, nesuskaiiuojamais bdais tarnaudamas kaip siel ganytojas ir galiausiai sutvarkydamas konkordato klausim tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos be galo sudtingomis aplinkybmis. Jis dirbdavo nuo ryto iki vakaro, nenordamas vaistyti laiko, kartais neturdamas laiko net pasivaikioti. Kalet kart jam buvo grasinta aretais ir kalinimu. Tokiais atvejais jis visk sutvarkydavo, sukalbdavo roani ir atsiduodavo Dievo valiai. Paprastai keldavosi 5 val. ryto ir melsdavosi, taiau jei turdavo ypa daug darbo, jei reikdavo parengti ypa svarb dokument, jis keldavosi valanda ar dviem anksiau, kad jo protas bt guvus po keleto valand miego. Kart savo Urauose ra:
Jei valia prayti, tai duok, Viepatie, kad a biau Tavo Banyioje nelyginant ta mazgot, puodkel, kuria visk valo, o suvartoj meta alin kur tamsiausi ir bjauriausi kamp, tegul ir a taip tapiau suvartotas ir sunaudotas, kad tik Tavo Banyioje bt nors koks kampelis geriau ivalytas, kad tik Tavo name bt iek tiek variau ir skaisiau. Tegul paskui mane numeta kur, kaip t mazgot sutert suneiot. (Sausio 13, 1911).
Tik tas, kuris yra pripildytas liepsnojaniu uolumu ir meile Banyiai galt tokio dalyko prayti. Jis buvo beprotikai simyljs Kristaus Banyi ir buvo pasirengs paaukoti save pat, kad tik Banyia tapt tuo, kuo Kristus troko, kad ji tapt. Palaimintasis Jurgis norjo tapti tokiu, kaip Jonas Kriktytojas, jaunikio draugas, atsakingas u vestuvi ruo. Jis troko, kad Kristus galt “padaryti sau garbing Banyi, neturini jokios dms nei raukls, nei nieko tokio, bet vent ir nesutept”. (Ef 5,27). Dievas leido Palaimintajam Jurgiui ilieti save dl Banyios, nesiliaujant skmingai tarnauti kol galiausiai jo sveikata nebeilaik. Kristui ir Banyiai jis atidav visa, k turjo.
Jo pavyzdys gali mus paskatinti apmstyti savo gyvenim. Kaip mes tarnaujame Banyiai? Kaip leidiame savo laik? Naujos socialins komunikacijos priemons yra dovanos mums iandien. Taiau tam tikra prasme tai taip pat yra ir ms laik prakeiksmas. Visai neseniai vienuose ms vienuoliniuose namuose buvo brolis, kuris retai tepajgdavo laiku atsikelti ryt, kad kartu su bendruomene melstsi ryto maldas. Vyresnysis jo paklaus kelint valand jis paprastai gulasi ir jos atsak, kad 9 val. vakaro. Taigi, buvo visikai nesuprantama, kodl jis negaljo atsikelti maldoms ryt. Tuomet bendruomen galiausiai suinojo, kad jis 9 val vakaro nueidavo savo kambar, bet neatsiguldavo. Kompiuterio pagalba jis bendraudavo su labai toli gyvenaniais monmis iki 2 ar 3 valandos ryto. Jis rytais nesimelsdavo su bendruomene ir jam buvo sunku bendrauti su namuose gyvenaniais monmis dl kalbos barjero. Taigi jis usimirdavo ir atsiskirdavo nuo bendruomens, kad susisiekt su monmis, gyvenaniais toli. Tai naujas ikis mums iandien. Ne tik mums, vienuoliams, bet ir daugybei jaun moni. Jie mieliau bendrauja per visokias elektronines priemones, nei kalbasi vienas su kitu veidas veid. Kai Palaimintasis Jurgis gyveno bendruomenje su Marijonais kaip naujok mokytojas Fribure, Šveicarijoje, vienas Marijon novacijus ura tai k: “Tvas Matulaitis dav mums daugiau nei teorij: jis dav mums savo pavyzding gyvenim… Tvo Matulaiio gyvenimas buvo mums atviras, kaip ant delno. Jis visada buvo su mumis”. Kitoje vietoje jis ra: “Jis pats buvo neapsakomai darbtus. I ties niekuomet nesu jo mats neusimusio; jis gebjo panaudoti kiekvien akimirk.”. Ir galiausiai: “Jo didysis rpestis buvo suvienyti mus tikra brolika meile, tuo pat metu genint ms savimeil. Jo skm iame darbe buvo i ties stebtina, o priemons, kurias naudojo, be galo paprastos. Jis tiesiog spinduliavo iluma, kuri mus visus trauk burtis viena apie jo paties asmen. Nei vieno nereikjo tempte tempti bendr rekreacij.” Meil ir ramyb, kuri sklido i Tvo Jurgio, buvo kaip magnetas, kitiems monms. mons norjo bti su juo. Kaip tik todl jam taip puikiai seksi patraukti diecezinius kunigus stoti pas Marijonus vienuolijos atnaujinimo laiku. Jo asmuo trauk mones.
Šventose Miiose kalbsiu apie tai, kaip Palaimintasis Jurgis stengsi ilaikyti ramyb sudtingose ir sunkiose situacijose. Jis puikiai paino moni klaidas ir silpnybes, ir net j nor jam pakenkti. Vienas pavyzdys i jo gyvenimo yra tikrai pritrenkiantis. Kai jis buvo Vilniaus vyskupu tuojau po I Pasaulinio Karo, politin situacija buvo visikai nestabili. Jis nuolat stengsi sulaikyti savo kunigus nuo sivlimo politik, nuo vienos ar kitos grupuots palaikymo. Jis norjo, kad jo kunigai tarnaut tik Kristui ir bt atviri padti visiems pagalbos reikalingiems monms, o ne kuriai nors ypatingai grupei. Kart, buvs Vilniaus vyskupas, kuris kakada buvo valds vyskupij tik 2 metus, o 34 metus praleido tremtyje, galiausiai sugro aplankyti miesto. Palaimintasis Jurgis pakviet visus miesto kunigus pagerbti ikil svei. Aiku, kad nuo to laiko, kai is vyskupas paskutin kart buvo lanksis mieste, politin situacija buvo neatpastamai pasikeitusi. Tada jis vis akivaizdoje apkaltino vyskup Jurg nacionalini judjim kurstymu ir nesantaikos klimu – btent tuo, ko vyskupas Jurgis stengsi nedaryti ir sulaikyti nuo to savo kunigus. Vienas liudytojas pasak, kad tie grubs odiai tiesiog “sustingd krauj” vis gyslose. Palaimintasis Jurgis iraudo, taiau parod tikrai didvyrik susivaldym ir neatsikirto arkivyskupui. Kitas liudininkas teigia, kad, arkivyskupui baigus kalbti, “Vyskupas Matulaitis su tikra ir nuoirdia pagarba pasak: “ O dabar atsiklaupkim ir papraykim Jo Ekscelencijos palaiminimo” ir atsiklaup drauge su savo kunigais”.
Galtume paklausti savs, kaip js ar a pasielgtume tokioje situacijoje? Be Dievo malons bt nemanoma tokio dalyko itverti. Kaip Palaimintasis Jurgis stengsi augti dorybse, kad ilaikyt ramyb tokiose situacijose, kaip i? Kart Jis ra: “Reikia matyti ir nematyti, girdti ir negirdti. Reikia imokti nesileisti paveikiamam pykio ir blogio, ypa dl j nesusijaudinti”. Kit kart jis ra: “Niekad near malonu girdti kalbant prie savo mylimus mones ar savo taut. Anksiau tokias kalbas igirds a labai susirpindavau, o dabar man tas jau nebeturi tokios takos. Jei igirstu tai, tiesiog nekreipiu dmesio. Pasiguodiu tuo, kad tokios kalbos nepadarys ms nei blogesniais, nei geresniais, nei i ties esame. Tegu jie neka k nori. O mes geriau rpinkims kaip siekti i ties tapti geresniais. Neverta jaudintis dl tokios ries kalb.”
Jei leisime sau per daug jaudintis ar bti susirpin dl toki dalyk, tai gali pakenkti ms sveikatai. Kart jis ra: “Jei leisime neapykantos rgiai sigalti ms irdyse, ji daugiau alos padarys mums patiems, nei tiems, kurie nori mums kenkti. Ji galiausiai sugrau ms irdis”. Bt galima dar tiek daug visko pasakyti. Bet geriau palikime tai kitam kartui. Gal bt tai, k Palaimintasis Jurgis nori spausti ms irdis iandien, yra btinyb stengtis ilaikyti Kristaus ramyb ms irdyse iais neramiais laikais, kuriuos gyvename. Kristus ms neapleido. Jei tik laikysime irdis atviras Jo ramybei, pasauliui kuris mus supa, tursime tak, panai t, kuri turjo Palaimintasis Jurgis. Tada pasaulis bus geresnis ir vienas Banyios kampelis bus varesnis, skaistesnis. Dieve, laimink jus!
HOMILIJA
Js Ekscelencija arkivyskupe Tamkeviiau, ms gerbiamas eimininke vyskupe Norvila, visi kiti vyskupai ir gerbiami valdios atstovai, broliai kunigai, vienuoliai ir pasaulieiai, sveikinu jus visus Kristuje! Prie 25-erius metus Palaimintasis Jonas Paulius II pakl Arkivyskup Jurg Matulait altori garb, tuo pat metu veniant Lietuvos 600 met Krikto jubiliej. Pasaulis, o taip pat ir js alis per prajusius 25-eris metus labai pasikeit vairiais poiriais. Beatifikacija vyko likus keliems metams iki 1990-j kovo 11-osios, kai Lietuva paskelb nepriklausomyb. Nuo to laiko, per Pal. Jurgio utarim, Lietuva patyr daug Dievo maloni, taip pat ir didesn laisv praktikuoti tikjim. Kita vertus, puikiai inome, kaip daug sunkum ms tikjimo praktikavimui ikyla iandien.
Šventajame Rate skaitome, kad po Kristaus gimimo, “Marija dmjosi visus iuos dalykus ir svarst juos savo irdyje”. Taigi kvieiu kartu pavelgti du didiulius vykiu, kurie buvo veniami prie 25-eris metus ir kuriuos js tebelaikote savo irdyse – paskelbim palaimintuoju ir Krikto jubiliej. Svarstykime juos, kad suprastume, k Dievas nori mums pasakyti per juos iandien.
Beatifikacijos v. Mii homilijoje, Palaimintasis Jonas Paulius II isamiai kalbjo apie Krikto sakramento prasm Lietuvos Krikto jubiliejaus viesoje. Lietuvos Kriktas vyko po ilgo ir sudtingo kristianizacijos proceso. Ko gero, galime j palyginti su gimdymo procesu, kuris kartais esti ilgas ir skausmingas.
tai, kas nutiko prie 625-eris metus Palaimintasis Jonas Paulius II velg i dvasins perspektyvos. Jis teig, kad Kristus Lietuvos Didiosios kunigaiktysts ir jos moni gyvenim anuomet eng per savo mirties ir prisiklimo slpin. Js buvote panardinti atperkanioje Kristaus mirtyje, kad drauge su Juo galtumte engti Jo Prisiklim. Per savo istorij js tauta igyveno Velyk slpin. Kania yra neatskiriama js istorijos dalis. Kryi kalnas yra vienas i js itverms kanioje liudijim.
Visdlto, kaip galime suvokti kanios prasm savo gyvenimuose? Kanioje visuomet esame gundomi pasiduoti ir netekti vilties. Yet, how can we make sense of the sufferings in our lives? Prasm galime atrasti tik Kristaus Velykiniame slpinyje. Kania ir kryius nra pabaiga. Jei veda prisiklima, engim dang ir iauktinim. Kai jungiame savo kani su Kristaus kania, kaip dar Palaimintasis Jurgis, ji tampa iganinga. Šventasis Paulius kalba apie diaugsm kanioje, kuri jis patyr dl savo ganomj, ir apie tai, kad savo kne papildo tai, ko dar trksta Kristaus kentjimas dl Jo kno, kuris yra Banyia. Kristus tam tikru bdu leidia mums dalyvauti savo kanioje, jungiant savo kani su Jo kania.
Prie 25-erius metus Pal. Jonas Paulius II pakviet mus apmstyti Krikto sakramento gelm ir gali. Jis sak, kad Kriktas yra pirmoji Šventosios Dvasios pergal mogaus sieloje. Tai Dievo Karalysts pradia mumyse. Dievas nori visikai perkeisti ms gyvenimus. Kriktas yra kelio, vedanio aminj iganym Dievuje, pradia. Kartais mus reikia pagalbos atrasti tikrj keli, nes mes taip lengvai pasiklystame. Jonas Paulius II teig, kad mes esame paaukti diaugsmingai ir su pasitikjimu atverti irdis ventj pavyzdiui, nes jie gali mums parodyti teising keli, kuris prasideda panardinimu Kristuje per Krikt. Šiais, Palaimintojo Jurgio metais, mes galime kreiptis savo vyresnj brol tikjime ir prayti jo patarimo, jo pagalbos ir utarimo. K jis nort mums pasakyti iandien ir kaip jo pavyzdys galt mus kvpti iandien?
Mes inome, kad savo vyskupikuoju kiu Palaimintasis Jurgis pasirinko fraz i v. Apatalo Pauliaus laiko Romieiams: “Nugalk blog gerumu” (Rom 12:21). Kas yra tasai gris, kurio galtume siekti iandien, kad nebtume veikti blogio, kurio taip daug aplink mus? Kai kurie pavyzdiai i Pal. Jurgio gyvenimo gali mus pamokyti apie t gr, kurio turtume siekti.
Mes inome, kad visas gris kyla i Dievo, kuris vienintelis yra geras. Pal. Jurgis t puikiai inojo. Jis ilaik maldos gyvenim ir gil asmenin ry su Dievu net ir labai intensyvioje veikloje. Bdamas Vilniaus vyskupu jis melsdavosi drauge su visais, kurie dirbo jo namuose ir vyskupijos kurijoje. Jie drauge atlikdavo mstymo mald ir stengsi ilaikyti pastovi maldos dienotvark. Namuose buvo koplytl su Šv. Sakramentu tabernakulyje. Jis patardavo danai pakelti mintis Diev dienos metu, kad malda tstsi nuolat ir mogus pasilikt susvienijs su Dievu. Btent i ia jis pats smsi jg bti geru taip, kaip i ulinio semiamas vanduo.
Visi inojo, kad Jurgis Matulaitis yra ramus, velnaus charakterio mogus, prie kurio lengva prieiti. Kodl taip buvo? Ar jis tiesiog buvo apdovanotas tokiomis asmeninmis savybmis? I ties jis djo smoningas pastangas, kad isaugot ramyb vairiausiose sumaityse ir sunkiose aplinkybse. Jis beveik nuolat kent fizin skausm dl kaul tuberkuliozs, kuria sirgo vis gyvenim. Savo tarnystje nuolat susidurdavo su pasiprieinimu, slygotu sunkaus laikmeio, kuriame gyveno. Jis nebuvo naivus. Jis stebjo gyvenim atviru ir imintingu vilgsniu ir gerai paino gyvenimo realyb. Kart vienam marijonui jis ra: “em ne rojus, mons ne angelai. Be kryi gyventi negali. Rpinkis, brolau, turti irdyje ramyb. Jei gali, nek ramyb kit irdis ir drsink, kad j ilaikyt. Ramyb tikrai turi bti labai brangi dovana, jei Kristus taip labai norjo, kad apatalai j turt.”
Yra daugyb pavyzdi Pal. Jurgio Matulaiio gyvenime, kai jis didvyrikai ilaik ramyb prie mones, kurie j atvirai eidinjo, ir kurie band jam kenkti slapiomis. Kain, ar daugelis i ms pajgtume itai padaryti.
Jis puikiai suprato moni silpnum ir inojo, kaip danai, net ir Banyioje, mes imame rungtyniauti vienas su kitu. Kart jis pasak: “Kai geriau pastame ger mog ir pradedame matyti jo silpnybes, ms meil ima atvsti. Tai juo labiau su tais monmis, kurie mus skaudina ir eidia. Mes vis dar taip toli nuo tikros Kristaus dvasios.” Jis sak: “Nesvarbu, kiek eidim jie vert ant Jo (Kristaus), jis niekada nenustojo j myljs ir tarnavs jiems. Jis mir u juos, nors ir inojo, kokie nedkingi ir neverti jie yra”. Palaimintasis Jurgis inojo, kad negana tik painti mones. Mes privalome juos mylti. Kai geriau pastame mones ir mums tampa sunkiau juos mylti, turime didinti savo meil jiems, sekdami Kristaus meile. Ramyb kyla tik i vieno vieninelio altinio, tai yra i meils.
Pal. Jurgis buvo mogus, apdovanotas vairiais gabumais. Per savo gyvenim jis padjo daugybei moni kaip kunigas, profesorius, vyskupas, vienuolis, vienuolij krjas ir apatalikasis vizitatorius. Jis turjo dovan mokyti, pamokslauti, bendrauti su monmis. Viepats j pasim pas save dar jaun – sulaukus vos 56-eri, tiesiai i be galo aktyvaus gyvenimo. Jis buvo Gerasis Ganytojas, kuris nuolat rpinosi savo ganomaisiais ir visikai atidav save jiems. Kai jis suprato, kad Viepats j jau pasiima pas save, savo broliams marijonams jis sak rikiuotis ir pasivsti. Tai geras patarimas mums visiems. Mes visi esame nepakartojami asmenys, su savo nuomonmis ir poiriais. Taiau iais, neramiais laikais kuriuos igyvename, turime vienytis kaip kariuomens dalinys ar sportinink komanda ir dirbti kartu. Turime bti pasireng paaukoti savo asmeninius planus tam, kad ateit Dievo Karalyst.
Praykime Palaimintj Jurg, kad per visus iuos metus, skirtus jo atminimui, mus apmstant jo dvasin palikim, jis stiprint mus ir padt mums augti asmenikai ir kaip Banyia. Kristus vl trokta giliau engti ms asmenin istorij. Jis nori padti mums pilniau igyventi ms pasiventim Jam per Krikt ir ms Krikto paadus, kad taptume tokiais monmis, kokiais Jis kvieia mus bti. Jis nori duoti mums savo ramyb, kad drsiai engtume pirmyn, visuomet nugaldami blog gerumu.